22. Pareiškėjas gali teikti ne daugiau kaip vieną paraišką vienoje programoje per einamuosius metus, išskyrus atvejus, kai viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui priklauso kelios skirtingos visuomenės informavimo priemonės ir (arba) paraišką teikia nepriklausomas kūrėjas. Pareiškėjas turi įgyvendinti projektą tik jam priklausančioje ir jo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje (priemonėse).

  1. Kokiais atvejais taikomos Taisyklių 22punkte nurodytos išimtys? Ar viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, turintis interneto svetainę ir laikraštį gali teikti daugiau nei vieną paraišką į vieną programą?

Taisyklių 22 punkte nurodyti du išimtiniai atvejai, kada pareiškėjas gali pateikti Fondui daugiau nei vieną paraišką, t. y. kai (1) pareiškėjas yra viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kuris valdo daugiau nei vieną (skirtingą) visuomenės informavimo priemonę (VIP) arba (2) pareiškėjas yra nepriklausomas kūrėjas (papildomai žr. atsakymą į 2-ąjį klausimą).

Pavyzdžiui, jei viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui priklauso tik viena VIP, jis gali teikti Fondui tik vieną paraišką į vieną programą. Jei viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui priklauso daugiau nei viena VIP, jis į tą pačią programą gali teikti daugiau nei vieną paraišką, pavyzdžiui, projekto finansavimui ir veiklos finansavimui (tose programose, kur galimas veiklos finansavimas). Svarbu pažymėti, kad duomenis apie visas valdomas VIP viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas privalo būti pateikęs į Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą (VIRSIS) prieš pateikdamas paraišką Fondui.

  1. Kokiu būdu nepriklausomas kūrėjas, teikiantis paraišką, gali įgyvendinti projektą visuomenės informavimo priemonėje (priemonėse) pagal Taisyklių 22punktą?

Nepriklausomas kūrėjas pagal Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimus (žr. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 30 d.) negali būti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo vadovas ar kitų organų narys, taip pat negali būti susijęs darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju.

Jei nepriklausomas kūrėjas teikia paraišką Fondui dėl projekto finansavimo (pagal Taisyklių 17.1 p.), jis kartu su paraiška Fondui privalo pateikti ir dokumentą, patvirtinantį, kad projekto turinį įsipareigoja skleisti konkretus viešosios informacijos skleidėjas, valdantis tam tikrą VIP. Šiuo atveju nepriklausomam kūrėjui bus taikomi reikalavimai (sąlygos), nesusiję su VIP (žr. Taisyklių 19.7 p.), o jo pasirinktam viešosios informacijos skleidėjui – reikalavimai, susiję su VIP. Nagrinėjamu atveju Taisyklių 1–4 prieduose nurodytas sąlygas dėl minimalaus veiklos stažo ir darbuotojų skaičiaus turi atitikti pareiškėjas, t. y. nepriklausomas kūrėjas (žr. Taisyklių 19.8 ir 19.11 p.).

Tiek nepriklausomas kūrėjas, tiek jo projekto turinį įsipareigojęs skleisti viešosios informacijos skleidėjas privalo būti pateikę duomenis apie savo veiklą (pastarasis ir duomenis apie valdomą VIP) į Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą (VIRSIS).

  1. Ar nebus atmestos nepriklausomo kūrėjo Fondui pateiktos (kelios) skirtingų projektų paraiškos į tą pačią programą, jei projektų turinį įsipareigotų skleisti tas pats viešosios informacijos skleidėjas per tą pačią visuomenės informavimo priemonę?

Nepriklausomas kūrėjas nurodytomis sąlygomis galės Fondui pateikti kelias paraiškas ir jos nebus atmestos vien tuo pagrindu, kad skirtingų projektų turinį skleis tas pats viešosios informacijos skleidėjas per tą pačią jo valdomą visuomenės informavimo priemonę (VIP). Papildomai apie nepriklausomo kūrėjo Fondui teikiamą paraišką žr. atsakymą į 2-ąjį klausimą.

  1. Ar pareiškėjas – nepriklausomas kūrėjas, prieš teikdamas Fondui paraišką, turi būti susitaręs su viešosios informacijos skleidėju dėl projekto turinio sklaidos konkrečioje visuomenės informavimo priemonėje?

Taip, nepriklausomas kūrėjas, prieš teikdamas Fondui paraišką, turi būti susitaręs su viešosios informacijos skleidėju dėl projekto turinio sklaidos šio skleidėjo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje (VIP). Fondui kartu su paraiška pateikiamas dokumentas turi būti sudarytas paprasta rašytine forma ir pasirašytas.Tai būtina siekiant įvertinti projekto turinio sklaidą visuomenėje. Be to, VIP, kurioje bus skleidžiamas nepriklausomo kūrėjo projekto turinys, turi atitikti Taisyklių 1–4 prieduose nurodytas sąlygas, o duomenys apie viešosios informacijos skleidėją ir jo valdomą VIP turi būti pateikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje (VIRSIS). Papildomai apie nepriklausomo kūrėjo Fondui teikiamą paraišką žr. atsakymą į 2-ąjį klausimą.

Dėl redakcijos darbuotojų skaičiaus/ etatinių redakcijos darbuotojų skaičiaus

Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklių prieduose numatyta sąlyga pareiškėjams – redakcijos darbuotojų skaičius/ etatinių redakcijos darbuotojų skaičius.  Išnašose nurodyta, kad skaičiuojami redakcijos darbuotojai (apie kurių valstybinio socialinio draudimo pradžią yra pateiktas pranešimas VSDFV), dirbę praėjusio ketvirčio paskutinę dieną.

Paaiškiname, kad etatas – tai sutartinis vienetas, kuriuo matuojama, kokį krūvį turi darbuotojas arba kiek laiko žmogus dirba. 1 etatas lygus 8 darbo valandom per dieną, 40 valandų per savaitę. Šiuo sutartiniu vienetu matuojamas žmogaus darbo krūvis.

Darbas ne visą darbo laiką dažnai vadinamas darbu ne pilnu etatu, t.y. mažiau nei 40 valandų per savaitę. Jei dirbama 20 valandų per savaitę – tai pusė darbo laiko normos. Galima dirbti ir ketvirčiu etato ar mažiau.  Jei darbdavys ir darbuotojas susitaria, galima darbo laiką nustatyti itin įvairiai, nes įstatymuose minimalaus nustatytų darbo valandų skaičiaus nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytą, paaiškiname, kad į redakcijos darbuotojų skaičių gali būti įskaičiuojami darbuotojai (apie kurių valstybinio socialinio draudimo pradžią yra pateiktas pranešimas VSDFV), dirbę praėjusio ketvirčio paskutinę dieną, neatsižvelgiant į etato dydį.

Dėl mažųjų bendrijų vadovų ir narių prilyginimo redakcijos darbuotojams / etatiniams redakcijos darbuotojams

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101  straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui.

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad  mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis.

Kadangi mažosioms bendrijoms yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas – su mažosios bendrijos nariu ir  vadovu sudaroma ne darbo, o civilinė paslaugų sutartis, šiuo atveju mažosios bendrijos narys ar  vadovas būtų laikomas redakcijos darbuotoju/ etatiniu redakcijos darbuotoju.

Dėl individualios įmonės vadovo prilyginimo redakcijos darbuotojui/etatiniam redakcijos darbuotojui

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101  straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui.

Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 d. numatyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip.

Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose,  4 d. numatyta,  kai individualios įmonės vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo ar civilinė sutartis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, paaiškiname, kad individualios įmonės savininkas, kuris yra vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, būtų laikomas redakcijos darbuotoju/ etatiniu redakcijos darbuotoju. Taip pat šiuo atveju redakcijos darbuotoju/ etatiniu redakcijos darbuotoju būtų laikomas individualios įmonės vadovas, su kuriuo individuali įmonė sudarė ne darbo, o civilinę sutartį.

Dvi Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programos finansavimo sąlygų dalys yra skirtos kultūros periodinių leidinių (turinio projektų ir veiklos) finansavimui dėl sudėtingos šių leidinių leidėjų situacijos. Į tai reaguota priimant Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus. Taisyklių reikalavimus atitinkantis pareiškėjas, t. y. kultūros periodinio leidinio leidėjas, šiose programos dalyse turi galimybę pasirinkti ir teikti paraišką (1) turinio projektui, (2) veiklai arba (3) turinio projektui ir veiklai (žr. Taisyklių 22 punkto komentarą dėl daugiau kaip vienos paraiškos teikimo vienoje programoje). Šiose programos dalyse konkursai vyksta tik tarp kultūros periodinių leidinių leidėjų.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymą kultūros periodinis leidinys gali būti leidžiamas tiek spausdinta, tiek elektronine forma. Todėl kultūros periodinių leidinių finansavimo sąlygose reikalavimai tiražui (daugiau kaip 500 egz. projektų finansavimo atveju ir daugiau kaip 750 egz. veiklos finansavimo atveju) – taikytini tik spausdinamam kultūros periodiniam leidiniui, o reikalavimai interneto svetainės vidutinei auditorijai (daugiau kaip 3000 unikalių lankytojų projektų finansavimo atveju ir daugiau kaip 5000 unikalių lankytojų veiklos finansavimo atveju) – tik interneto svetainei, kurioje skelbiamas el. forma išleistas kultūros periodinis leidinys.

Minėtos sąlygos nėra viena kitą papildančios. Nekeliamas reikalavimas fiziškai spausdinamo kultūros periodinio leidinio interneto svetainei ar kitai interneto svetainei, kurioje pagal Taisyklių 87 punkte nustatytus reikalavimus bus užtikrinama turinio projekto sklaida, atitikti finansavimo sąlygose nurodytą minimalų lankytojų skaičių. Ir atvirkščiai – taisyklės nereikalauja, kad interneto svetainėje (ar kitu el. būdu) platinamas el. kultūros periodinis leidinys papildomai būtų spausdinamas finansavimo sąlygose nurodytu tiražu.

Tiek spausdinto, tiek el. forma platinamo kultūros periodinio leidinio duomenys turi būti pateikti į Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą (VIRSIS). El. kultūros periodinio leidinio ISSN negali sutapti su kultūros periodiniu leidiniu, išleidžiamu spausdinta forma. Plačiau apie ISSN žr. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos interneto svetainėje.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui.

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad  mažosios bendrijos narys gali sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija dėl paslaugų teikimo ir (ar) darbų mažajai bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymius turinčias sutartis.

Kadangi mažosioms bendrijoms yra nustatytas specialus teisinis reguliavimas – su mažosios bendrijos nariu ir  vadovu sudaroma ne darbo, o civilinė paslaugų sutartis, šiuo atveju mažosios bendrijos narys ar  vadovas būtų laikomas redakcijos darbuotoju/ etatiniu redakcijos darbuotoju.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 101  straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui.

Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 straipsnio 1 d. numatyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip.

Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad individualios įmonės savininkas gali individualios įmonės vadovu paskirti kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose,  4 d. numatyta,  kai individualios įmonės vadovu savininkas paskiria kitą asmenį, su individualios įmonės vadovu sudaroma darbo ar civilinė sutartis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, paaiškiname, kad individualios įmonės savininkas, kuris yra vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, būtų laikomas redakcijos darbuotoju/ etatiniu redakcijos darbuotoju. Taip pat šiuo atveju redakcijos darbuotoju/ etatiniu redakcijos darbuotoju būtų laikomas individualios įmonės vadovas, su kuriuo individuali įmonė sudarė ne darbo, o civilinę sutartį.

Darytinas skirtumas tarp interneto svetainės ir el. kultūros periodinio leidinio. Todėl pareiškėjas, valdantis kultūros temomis nušviečiančią interneto svetainę, gali teikti paraišką tik į bendrąją (atvirąją) programos dalį pagal kultūros projektų žiniasklaidoje finansavimo sąlygas.

Tačiau, jei nurodytoje interneto svetainėje pareiškėjas platina ir el. kultūros periodinį leidinį, jis dėl šio leidinio gali teikti paraišką ir į programos dalį, skirtą kultūros periodinių leidinių (projektų ar veiklos) finansavimui. Pažymėtina, kad el. kultūros periodinis leidinys turi turėti išduotą ISSN, kuris negali sutapti su kultūros periodiniu leidiniu, išleidžiamu spausdinta forma.

Taisyklių 1 priede patvirtintos Kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programos finansavimo sąlygos parengtos įgyvendinant Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 16 dalies 1 punkte nustatytą prioritetinę paramos sritį (programą) tokiu pačiu pavadinimu.

Ši programa turi tris dalis – bendrąją (atvirąją), skirtą turinio projektų finansavimui, ir dvi, skirtas kultūros periodinių leidinių (turinio projektų ir veiklos) finansavimui. Kultūros periodinių leidinių finansavimo aspektas išskirtas jau pačiame įstatyme, atsižvelgiant į itin sudėtingą kultūros periodinių leidinių situaciją (ekonomines sąlygas, reklamos rinką, konkurencinę aplinką, auditorijos specifiką).

Kultūros periodinis leidinys – leidinys, kurio ne mažiau kaip 80 proc. turinio yra skirta kultūros ar meno reiškiniams aprašyti, jiems profesionaliai vertinti, Lietuvos ir pasaulio kultūros įvykiams analizuoti ir informuoti apie juos, meninei kūrybai skleisti (žr. Visuomenės informavimo įstatymo 28 str. 16 d. 1 p.).

Periodinis leidinys – tęstinis, to paties pavadinimo, vis naujo turinio, numeruotas ar datuotas, ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus leidžiamas leidinys (žr. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 36 d.).

Leidinys – elektroninė arba spausdintinė laikmena, kurioje įrašyta viešoji informacija (žr. Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 24 d.).

Teikdami paraišką Medijų rėmimo fondo (toliau – Fondas) internetinėje platformoje kartu turite pateikti ir Sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo (toliau – sutikimas).

Sutikimas dėl asmens duomenų tvarkymo yra svarbus teisinis dokumentas, kuriame nustatomos taisyklės ir sąlygos, kaip asmens duomenys Fonde bus renkami, saugomi ir tvarkomi.

Medijų rėmimo fondo parengtoje Sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo formoje nurodyta informacija apie duomenų tvarkymą:  kokie duomenys renkami, kaip jie bus naudojami ir kam jie bus perduodami, kiek laiko duomenys bus saugomi, teisė atšaukti sutikimą.

Jei paraišką teikia juridinis asmuo, sutikime savo vardą, pavardę nurodo ir savo parašu sutikimą tvirtina TIK juridinio asmens vadovas (paraišką teikiantis asmuo).

Šio sutikimo forma jau yra užpildyta (jos nereikia papildomai pildyti ar taisyti), prašome atidžiai susipažinti su sutikime išdėstyta informacija, įrašyti TIK datą, vietą, savo vardą, pavardę bei pasirašyti elektroniniu ar paprastu parašu.

Teikdami paraišką:

  1. atsisiųskite Sutikimo dėl asmens duomenų tvarkymo formą į savo kompiuterį;
  2.  įrašykite TIK datą, vietą, savo vardą ir pavardę (jei teikia juridinis asmuo – asmens teikiančio paraišką vardą ir pavardę);
  3. pasirašykite formą elektroniniu ar paprastu parašu;
  4. įkelkite pasirašytą formą atgal į platformą.

Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 17.3. p. numatyta, kad finansavimas gali būti skiriamas viešosios informacijos rengėjų (fizinių asmenų) – žurnalistų stipendijoms. Žurnalistas, teikdamas paraišką, turi nurodyti, kokioje visuomenės informavimo priemonėje bus skelbiamas tyrimas.

Taip pat Fondui paraišką gali teikti ir nepriklausomas kūrėjas. Nepriklausomas kūrėjas, teikdamas Fondui paraišką, turi pateikti susitarimą su viešosios informacijos skleidėju dėl projekto turinio sklaidos jo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje.

Atkreipiame dėmesį, kad sutikimas publikuoti žurnalisto tyrimą ar/ir nepriklausomo kūrėjo turinį, neįtakoja pareiškėjo teikiamų paraiškų skaičiaus, šie sutikimai skaičiuojant viešosios informacijos skleidėjo paraiškas pagal Taisyklių 22 p. nuostatas į bendrą teikiamų paraiškų skaičių neįtraukiami, taip pat neturi įtakos ekspertams ir Tarybai svarstant dėl viešosios informacijos skleidėjo teikiamų projektų finansavimo intensyvumo.

Kokie teisės aktai reglamentuoja Medijų rėmimo fondo (toliau – Fondas) turinio banko statusą bei pareigą kelti turinį į turinio banką?

Fondo  finansuojamų projektų teikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja Fondo veiklai skiriamo Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansavimo pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnį paskirstymą, finansavimo organizavimo ir vykdymo tvarką, reikalavimus projektams ir jų paraiškoms, paraiškų svarstymą ir vertinimą, projektų vykdymo, atsiskaitymo už gautą finansavimą ir projektų vykdymo kontrolės tvarką bei kitas projektų finansavimo administravimo ir teikimo sąlygas.

Finansavimas Fondo Tarybos sprendimu skiriamas konkurso būdu pagal Visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 16 dalyje nustatytas programas (prioritetines sritis). Fondo tarybos paskirtas finansavimas skiriamas sutartimi, kuri sudaroma tarp Fondo ir finansavimą gavusio pareiškėjo.

Taisyklių 87 p. numatyta, kad turi būti užtikrinamas Fondo skirtą finansavimą gavusių projektų turinio prieinamumas:

87.1. projekto (tyrimo) turinys turi būti nemokamas ir laisvai prieinamas internete ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo turinio paskelbimo ir skelbiamas ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo projekto įgyvendinimo toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje buvo įgyvendintas. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo kalendorinių metų, einančių po metų, kuriais baigtas įgyvendinti projektas, pradžios;

87.2. projekto turinys turi būti prieinamas Fondo interneto svetainėje ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo projekto įgyvendinimo;

87.3. nepriklausomų kūrėjų sukurtas projektų turinys neatlygintinai viešai gali būti skelbiamas ne ilgiau kaip 24 mėnesius po pirmojo projekto turinio paskelbimo kitų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų visuomenės informavimo priemonėse.

Taisyklių 88 p. Fondui numatyta pareiga nustatyti Taisyklių 87 punkte numatytų sąlygų įgyvendinimo tvarką.

Atsižvelgdamas į 87.2. punkto reikalavimus, Fondas sukūrė internetinę platformą, kurioje bus talpinamas Fondo skirtą finansavimą gavusių projektų turinys.

Kas yra Fondo turinio bankas?

Tai vaizdo, garso ir teksto turinio valdymo ir saugojimo sistema į kurią naudotojai, t. y. viešosios informacijos skleidėjai ir rengėjai, gavę Fondo finansavimą ir pasirašę su Fondu sutartis,  patys įkels vaizdo įrašus, garso failus ir teksto dokumentus, valdys ir priskirs kategorijoms turinį, įkels jo aprašymą. Aiškiai nurodys kūrinio autorystę. Bus nuoroda į originalų talpinimo šaltinį – į pareiškėjo svetainę.

Vienoje platformoje bus saugomas visas Fondo finansuotas turinys, kurį tikslinė auditorija – asmenys skaitantys lietuvių, lenkų, rusų kalbomis, taip pat asmenys su negalia galės skaityti, žiūrėti, klausyti, naršyti naudodamiesi pažangia paieška, leidžiančia rasti turinį pagal raktinius žodžius, etiketes ar metaduomenis.

Visas Fondo remiamas turinys automatiškai bus įgarsintas balso sintezės metodu: visas turinys bus pritaikytas asmenims su negalia, automatiškai pažymėtas Fondo logotipu.

Koks yra Fondo turinio banko tikslas?

Fondo turinio banko tikslas – užtikrinti Fondo finansuojamų projektų turinio prieinamumą, skaidrumą ir saugojimą.

Ši platforma leidžia:

  • plačiai auditorijai lengvai pasiekti Fondo finansuotą turinį – skaitytojai, žiūrovai ir klausytojai galės nemokamai ir laisvai naudoti projektų turinį internete, pasiekti visą valstybės finansuotą turinį vienoje vietoje;
  • užtikrinti prieinamumą asmenims su negalia – visas tekstinis turinys bus automatiškai įgarsintas balso sintezės metodu;
  • centralizuoti Fondo finansuotą turinį – visa vaizdo, garso ir tekstinė medžiaga bus saugoma vienoje vietoje, o naudotojai (pareiškėjai) galės patys įkelti turinį, valdyti jo kategorijas ir pateikti aprašymus;
  • apsaugoti turinį nuo neteisėto naudojimo – norint naudotis šiuo turiniu už Turinio banko ribų, reikės susisiekti su pareiškėju, turinio autoriumi ir sudaryti atskiras sutartis. Kitos žiniasklaidos priemonės turės susisiekti su pareiškėjais ir gauti jų leidimą naudoti turinį – Turinio bankas neperima jokių turtinių ar neturtinių teisių. Sutartimi su Fondu pareiškėjas leidžia publikuoti Turinį tik turinio banke, o ne kitose žiniasklaidos priemonėse.

Kaip galima bus naudotis Turinio banke esančiu turiniu?

Turinio banke esantis turinys (tekstai, vaizdo įrašai, garso įrašai, nuotraukos ir kita medžiaga) yra skirtas tik asmeniniam naudojimui – t. y. skaitymui, žiūrėjimui ar klausymui. Draudžiama šį turinį kopijuoti, platinti, perpublikuoti ar kitaip naudoti be išankstinio raštiško autoriaus – pareiškėjo – sutikimo.

Jei bet kuri kita žiniasklaidos priemonė ar trečioji šalis pageidautų naudotis šiuo turiniu, ji privalo: tiesiogiai susisiekti su pareiškėju – turinio autoriumi ir aptarti naudojimo sąlygas, pasirašyti sutartį ir gauti aiškų leidimą naudoti norimą turinį.

Svarbu: turinys negali būti laisvai imamas ar naudojamas net ir tuo atveju, jei jis yra publikuojamas Turinio banke. Tokia pati naudojimo tvarka galioja ir turiniui, kuris yra paskelbtas pareiškėjo asmeninėje svetainėje ar kitose jo valdomose platformose.

Šis principas padeda užtikrinti turinio autoriaus teisių apsaugą ir skaidrų, sąžiningą turinio naudojimą.

 Kodėl verta kelti turinį į Turinio banką?

 Turinio bankas – tai moderni, centralizuota platforma, skirta turinio saugojimui ir prieinamumo didinimui.  Keldami savo turinį į Turinio banką, pareiškėjai ne tik vykdo numatytą pareigą, bet ir gauna technologinę naudą.

Visas į Turinio banką įkeltas tekstinis Fondo finansuotas turinys automatiškai įgarsinamas naudojant balso sintezės technologiją. Tai užtikrina informacijos prieinamumą įvairioms auditorijoms, ypač regos negalią turintiems vartotojams, ir sudaro galimybes patogiai klausyti turinio bet kada ir bet kur.

Turinys yra saugiai laikomas vienoje vietoje, struktūruojamas ir saugomas pagal nustatytus standartus, todėl informacija neprapuola ir visada yra lengvai pasiekiama.

Didesnis pasiekiamumas vartotojams. Turinio bankas tampa vieta, kur skaitytojai, žiūrovai ar klausytojai gali rasti visą aktualų turinį – vienoje vietoje, patogiai, aiškiai ir prieinamai.

 Kodėl ir kada turinys turi būti skelbiamas Turinio banke?

 Turinio kėlimas į Turinio banką yra numatytas tiek Taisyklių, tiek su pareiškėjais sudarytų sutarčių nuostatose.

Pagal šiuo metu esantį teisinį reguliavimą,  turinys turi būti paskelbtas Turinio banke ne vėliau, kaip po trijų mėnesių nuo paskelbimo.

Šis reikalavimas yra svarbus dėl kelių priežasčių: viešasis interesas – užtikrinama, kad projekto (tyrimo) turinys būtų prieinamas visuomenei nemokamai. Tai svarbu, nes projektai yra finansuojami iš viešųjų lėšų, todėl jų rezultatai turi būti prieinami visiems. Skaidrumas ir atskaitomybė – informacija tampa prieinama platesnei auditorijai, leidžiant visuomenei susipažinti su projektų rezultatu – kokį turinį remia Fondas. Ilgalaikė vertė – reikalavimas išlaikyti informaciją bent 24 mėnesius užtikrina, kad ji nebūtų pašalinta per anksti ir liktų pasiekiama ilgą laiką. Nemokamas ir ilgalaikis turinio prieinamumas skatina žinių sklaidą. Viešai prieinamas kokybiškas turinys padeda kovoti su netikromis naujienomis, skatina kritinį mąstymą, prusina skaitytoją, klausytoją, žiūrovą. Užtikrina, kad visuomenė turėtų galimybę naudotis kokybišku turiniu, o projektų rezultatai netaptų komercinės veiklos ar riboto prieinamumo objektu.

Ar Turinio bankas nekonkuruos su projektų vykdytojų sklaidos kanalais?

Turinio bankas nėra konkurentas, o papildomas sklaidos kanalas. Jo tikslas – užtikrinti viešai finansuotų projektų turinio prieinamumą, o ne pakeisti originalius publikavimo šaltinius.

  1. Turinys Turinio banke – su nuoroda į originalų šaltinį. Kiekviename įraše Turinio banke bus pateikta aktyvi nuoroda į pirminį šaltinį – projekto vykdytojo svetainę, YouTube kanalą, tinklalaidžių platformą ar kt. Tai reiškia, kad vartotojas visada matys, kur turinys pirmą kartą paskelbtas. Turinio bankas veiks kaip „durys“ į gilesnį, platesnį turinį. Auditorija natūraliai keliaus į projekto vykdytojo platformas, jei turinys bus įdomus.
  2. Padidėjusi sklaida = didesnė auditorija. Turinio bankas plečia pasiekiamumą – jei skaitytojas pirmą kartą atranda turinį Turinio banke, tikėtina, kad jis susidomės ir likusiu turiniu, esančiu originaliame šaltinyje. Tai papildomas matomumas ir potencialas augti projekto vykdytojų auditorijai.
  3. Turinio paskelbimas Turinio banke netrukdo naudoti originalių platformų, kurios generuoja pajamas, pvz., YouTube. Nuoroda nukreips naudotoją į YouTube kanalą, o ne atkartos visą turinį. Taip išsaugoma peržiūrų sklaida ir reklamos pajamos lieka turinio kūrėjui.

Įvykių kalendorius

Balandis 2025

PrATKPnŠS
123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
282930
  • Konkursas
  • Administracinė patikra
  • Ekspertinis vertinimas
  • Tarybos vertinimas
  • Rezultatų paskelbimas
  • Sutarčių pasirašymas
  • Tarybos posėdžiai
Skip to content