Reaguodama į 2026 m. biudžeto svarstymus ir planuojamą finansavimo mažinimą 555 tūkst. eurų Medijų rėmimo fondui, MRF taryba kreipėsi Seimo narius prašydama esmės peržiūrėti pateiktą biudžeto projektą.
Tarybos kreipimesi teigiama, kad laisva, nepriklausoma žiniasklaida – tai ne tik visuomenės informavimo priemonių ir žurnalistų teisė veikti be cenzūros ar politinio spaudimo, bet ir visuomenės teisė gauti nešališką, objektyvią, realiais faktais pagrįstą, patikrintą informaciją. Tik profesionali ir kokybiška žiniasklaida gali padėti visuomenei atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios ar tyčia skleidžiamos dezinformacijos, melagienų, taip stiprindama visuomenės atsparumą manipuliacijoms ir saugodama demokratines vertybes.
„Valstybės finansinė parama informacijos rengėjams ir skleidėjams turi būti orientuota į visuomenės interesus, užtikrinanti redakcijos laisvę nuo politinio kišimosi, kartu išsaugant turinio kokybę, įvairovę ir prieinamumą visoms auditorijoms tinkamais informacijos gavimo kanalais. Valstybės dalyvavimas žiniasklaidos finansavime turėtų būti pagrįstas proporcingumo ir sąžiningumo principais. Jei nusprendžiama įšaldyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos biudžetą, tai bent dalis tam skirtų lėšų turėtų likti žiniasklaidoje per MRF, taip užtikrinant, kad visuomenė neprarastų stiprios ir įvairialypės informacijos. Tik subalansuotas viešosios ir privačios žiniasklaidos finansavimas leidžia išvengti šališkumo ir užtikrina, kad visuomenė gautų įvairialypę informaciją“, – teigiama rašte.
Taip pat MRF taryba atkreipia dėmesį, kad Medijų rėmimo fondo biudžeto sumažinimas reikšmingai paveiks tokias prioritetines sritis kaip kultūros, regionų, tautinių mažumų ir diasporos žiniasklaida ir turės poveikį žiniasklaidos priemonių pliuralizmui.
„Kultūrinė žiniasklaida kiekvieną įgalina jaustis svarbia kultūros bendruomenės dalimi, ne tik pristato meną, literatūrą ir tradicijas, bet ir skatina dialogą tarp skirtingų visuomenės grupių, stiprina tarpusavio supratimą bei padeda išsaugoti ir puoselėti tautinį tapatumą. Regioninė bei vietinė žiniasklaida – demokratijos ramstis, be kurios daugelis Lietuvos vietovių taptų informacinėmis „dykumomis“. Be valstybės paramos regionuose dirbančios redakcijos vargiai išgyventų, o informacijos trūkumas atvertų kelią dezinformacijai. Šiuo metu regioninės žiniasklaidos ir tautinių mažumų žiniasklaidos finansavimas yra vienas mažiausių, užtikrina tik nedidelę dalį būtinų poreikių. Vietos bendruomenės dažnai lieka nuošalyje, o juk tautinių mažumų žiniasklaida padeda išsaugoti tapatybę, stiprina pilietiškumą ir yra būtina kovojant su propaganda bei dezinformacija. Medijų rėmimo fondo lėšų trūkumas verčia mažinti žiniasklaidos projektų apimtis ar net sustabdyti veiklą“, – konstatuoja Tarybos nariai.
Kreipimesi raginama iš esmės peržiūrėti pateiktą 2026–2028 metų valstybės biudžeto projektą, kuriame perskirstytas Kultūros ministerijos biudžetas ir mažinamos sumos Medijų rėmimo fondui.
Atkreipiamas dėmesys, kad Medijų rėmimo fondo biudžetas sumažintas 555 000 Eur, nors Kultūros ministerijai skirti 8,5 mln. eurų iš LRT įšaldyto biudžeto. Manome, kad šios lėšos, būdamos medijų lauko dalimi, turėtų būti skiriamos būtent žiniasklaidos stiprinimui, nes tiek LRT, tiek Medijų rėmimo fondas atlieka esminį vaidmenį, užtikrinant visuomenės informavimą ir demokratijos gyvybingumą.
Medijų rėmimo fondo taryba kviečia Seimo frakcijas aktyviai remti žiniasklaidos priemonių ir turinio pliuralizmą, saugoti laisvos žiniasklaidos principus ir užtikrinti, kad žiniasklaidos laisvės aktas būtų nuosekliai įgyvendinamas Lietuvoje. Tik stipri, nepriklausoma ir įvairialypė žiniasklaida gali garantuoti demokratijos gyvybingumą, visuomenės informacinį ir nacionalinį saugumą.
Taryba palaiko Seimo nario Kęstučio Vilkausko 2025 m. gruodžio 8 d. užregistruotą pasiūlymą „Dėl Lietuvos Respublikos 2026–2028 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XVP-851(2)“ ir jame išdėstytus argumentus.
