LR STT korupcijos rizikos analizės išvadoje pateiktų pasiūlymų MRF  įgyvendinimas

1.         Kritinės antikorupcinės pastabos

Pažymėtina, kad Fondas, įgyvendindamas pasiūlymą tobulinti teisinį reguliavimą, parengė rekomendacijas dėl Fondo tarybos narių nusišalinimo tvarkos, kurias Fondo taryba patvirtino 2025 m. spalio 10 d. sprendimu.

Minėtose rekomendacijose aiškiai įtvirtinta Tarybos narių pareiga nusišalinti esant interesų konfliktui, nustatyti konkretūs atvejai, kada Tarybos narys privalo nusišalinti, nusišalinimo pareiškimo forma ir jos pateikimo būdai, Tarybos pirmininko pareigos kontroliuojant interesų konflikto situacijas, nusišalinimo faktų fiksavimas Tarybos posėdžių protokoluose.

Parengtose rekomendacijose nustatyta, kad Tarybos narys, patekęs į interesų konflikto situaciją, privalo nedalyvauti svarstant ir priimant sprendimus dėl atitinkamų paraiškų, pateikdamas rašytinį pareiškimą apie nusišalinimą.

Šiuo reguliavimu yra sistemingai įgyvendinamas ir konkretizuojamas Tarybos darbo reglamente nustatytas bendrasis įpareigojimas Tarybos nariams nusišalinti esant viešųjų ir privačių interesų konfliktui. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Fondo vidiniuose teisės aktuose jau yra suformuotas ir taikomas nusišalinimo mechanizmas, užtikrinantis Tarybos narių nešališkumą nagrinėjant paraiškas.

Fondas, vadovaudamasis nurodyta rekomendacija, pagal savo kompetenciją atliko Tarybos narių atitikties Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatytiems reikalavimams vertinimą, remdamasis turimais ir teisėtai prieinamais duomenimis. Atlikus vertinimą, aplinkybių, patvirtinančių Tarybos narių neatitiktį minėtiems reikalavimams, nenustatyta.

Pažymėtina, kad Fondo galimybės atlikti išsamų Tarybos narių atitikties vertinimą yra ribotos, kadangi Fondas neturi įgaliojimų atlikti platesnio masto sisteminių patikrinimų ar savarankiškai gauti visų galimai reikšmingų registrų ir informacinių sistemų duomenų. Todėl vertinimas atliekamas remiantis Fondo turimais dokumentais, Tarybos narių pateikta informacija ir viešai prieinamais duomenimis.

Nustačius aplinkybes, galinčias kelti pagrįstų abejonių dėl Tarybos nario atitikties Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatytiems reikalavimams, Fondas pagal kompetenciją imasi veiksmų turimai informacijai patikslinti ar papildyti, prireikus inicijuoja klausimo nagrinėjimą Fondo visuotiniame dalininkų susirinkime dėl galimybės siūlyti Tarybos narius delegavusias organizacijas spręsti atitinkamo Tarybos nario skyrimo, pakeitimo ar atšaukimo klausimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Fondas, veikdamas savo kompetencijos ribose, taiko Tarybos narių atitikties vertinimo ir reagavimo į galimus neatitikimus mechanizmą.

Fondas, įgyvendindamas pateiktą rekomendaciją, įvertino Tarybos narių ir ekspertų atitikties teisės aktų reikalavimams bei interesų konfliktų prevencijos teisinį reguliavimą ir jį tobulino. Fonde nustatyti esminiai nešališkumo užtikrinimo mechanizmai: pareiga deklaruoti viešuosius ir privačius interesus, teikti nešališkumo deklaracijas, nusišalinti esant interesų konfliktui, taip pat vidaus dokumentuose reglamentuotos interesų konfliktų vertinimo ir nusišalinimo procedūros.

Tarybos narių kandidatų atitiktis teisės aktų reikalavimams vertinama remiantis ne tik jų pateikta informacija, bet ir Fondo administracijai teisėtai prieinamais bei tokio vertinimo tikslui proporcingais duomenimis.

Tikrinant atitiktį Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies reikalavimams, analizuojami kandidato ryšiai su viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, įskaitant dalyvavimą jų veikloje ar valdymo organuose; tam, be kita ko, naudojami viešai prieinami VIRSIS duomenys.

Analogiški principai taikomi ir ekspertų atrankoje: vertinamas jų nepriklausomumas, nešališkumas ir kompetencija, analizuojami galimi ryšiai su viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, remiamasi viešais registrais ir Fondo turimais dokumentais. Ekspertai prieš pradėdami veiklą privalo deklaruoti privačius interesus, pateikti nešališkumo deklaracijas ir nusišalinti nuo vertinimo esant interesų konfliktui.

Fondas, veikdamas savo kompetencijos ribose, nuosekliai peržiūri ir tikslina vidaus teisės aktus, reglamentuojančius atitikties vertinimą, interesų konfliktų prevenciją ir sprendimų priėmimo skaidrumą. Vertinimas vykdomas taikant rizika grįstą modelį, remiantis teisės aktų nustatyta interesų deklaravimo sistema, viešai prieinamais registrais, Fondo turimais duomenimis, taip pat, esant poreikiui, kreipiantis į pareiškėjus dėl informacijos patikslinimo ir bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis.

Pažymėtina, kad Fondui negali būti nustatoma pareiga atlikti perteklinę patikrą, apimančią neviešus registrus ar jautrius asmens duomenis, jeigu tam nėra aiškaus teisinio pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais, viešojo administravimo subjektas gali veikti tik jam suteiktų įgaliojimų ribose ir tik teisės aktuose nustatytais tikslais. Fondas nėra kontrolės ar teisėsaugos institucija, todėl neturi nei atitinkamų įgaliojimų, nei išteklių vykdyti išsamią asmenų patikrą tokiu mastu, kuris būdingas kontrolės institucijoms. Be to, tokia pareiga neatitiktų proporcingumo principo, pagal kurį administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus, taip pat efektyvumo principo, pagal kurį viešojo administravimo subjektas jam skirtus išteklius turi naudoti kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekti geriausio rezultato.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Fondo veikloje jau yra taikomas Tarybos narių ir ekspertų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimo ir interesų konfliktų prevencijos mechanizmas, kuris toliau tobulinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais objektyvumo, skaidrumo, proporcingumo, efektyvumo bei naujovių ir atvirumo permainoms principais. Toks modelis leidžia užtikrinti, kad atitikties vertinimas ir interesų konfliktų prevencija būtų vykdomi nešališkai, remiantis teisėtai prieinamais duomenimis, taikant pagrįstas ir administravimo tikslui proporcingas priemones bei racionaliai naudojant šioms funkcijoms vykdyti reikalingus žmogiškuosius ir techninius išteklius.

8.1. Atsižvelgiant į šiame skirsnyje nurodytus atrankos trūkumus, įtraukiant į ekspertų atrankos procesą nepriklausomus stebėtojus (Kultūros ministerijos, akademinės bendruomenės atstovus ar pan.) arba sudarant atrankos komisiją iš ne išimtinai privataus sektoriaus subjektų, suinteresuotų finansavimo gavimu, atstovų, tačiau ir valstybės, kaip dalininko, deleguotų asmenų, LKT, Lietuvos mokslo tarybos, aukštųjų mokyklų pasiūlytų narių ar pan.).

Pažymėtina, kad Fondo ekspertų atrankos procesas, atsižvelgiant į STT pateiktus pasiūlymus, jau yra papildytas atitinkamomis nuostatomis. Fondo tarybos 2026 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 06 patvirtintame Ekspertų atrankos apraše (toliau – Aprašas) įtvirtinta aiški, kelių etapų, objektyviais kriterijais grindžiama ir skaidrumo principus užtikrinanti ekspertų atrankos sistema.

Pagal Apraše įtvirtintą reguliavimą atranka vykdoma viešo konkurso būdu, užtikrinant jos viešumą ir prieinamumą plačiam pretendentų ratui. Pretendentų vertinimas atliekamas dviem etapais: administracinės atitikties vertinimo ir Tarybos vertinimo. Tarybos nariai pretendentus vertina individualiai pagal nustatytus kriterijus ir balų sistemą, o galutinį sprendimą dėl ekspertų sąrašo priima Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Tokia procedūra užtikrina kolegialų, objektyviais kriterijais grindžiamą sprendimų priėmimą ir papildomą institucinės kontrolės grandį. Taip pat pažymėtina, kad Aprašas numato stebėsenos elementus, t. y. Tarybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis gali dalyvauti Fondo dalininkų atstovai, kurie turi teisę stebėti posėdžio eigą ir diskusijas, susipažinti su nagrinėjama medžiaga, posėdžio pirmininko kvietimu teikti pastabas ar klausimus. Dalininkų atstovų dalyvavimas užtikrina institucinę kontrolės grandį, o papildomos komisijos sudarymas dubliuotų egzistuojančius sprendimų priėmimo ir kontrolės mechanizmus.

Be to, ekspertų atrankos procese taikomi griežti nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimai (įskaitant reputacijos, interesų konflikto, ryšių su VIRS ribojimus, deklaravimo ir nusišalinimo pareigas), kurie sistemiškai užtikrina skaidrumą ir sprendimų objektyvumą.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad galiojantis teisinis reguliavimas jau nustato pakankamas ir proporcingas ekspertų atrankos skaidrumo, nešališkumo ir kontrolės priemones, todėl papildomų struktūrų (kaip nepriklausomi stebėtojai ar platesnės sudėties komisija) įtvirtinimas nėra būtinas ir galėtų lemti perteklinį procedūrų sudėtingumą bei neproporcingą administracinę naštą.

Fondo dalininkų patvirtintame Ekspertų darbo reglamente jau nustatyta ekspertų skyrimo į grupes pagal kompetencijas tvarka: ekspertų grupės formuojamos Fondo tarybos sprendimu iš Fondo ekspertų sąrašo, atsižvelgiant į ekspertų kompetenciją, patirtį, reikalingas specialiąsias žinias, nešališkumo ir nediskriminavimo principus bei galimas sąsajas su pareiškėjais.

Reglamente taip pat įtvirtintas ekspertų pakeitimo mechanizmas, taikomas tais atvejais, kai po ekspertų grupės sudarymo ekspertai nusišalina arba dėl kitų objektyvių priežasčių negali dalyvauti jos veikloje ir dėl to grupėje lieka mažiau kaip pusė narių. Tokiu atveju Fondo taryba gali paskirti kitą panašios kompetencijos ekspertą iš ekspertų sąrašo. Šis reguliavimas užtikrina, kad ekspertų sąrašas veiktų kaip rezervinis mechanizmas, leidžiantis išlaikyti ekspertinio vertinimo tęstinumą.

Interesų konfliktų prevencija Reglamente reglamentuota atskirai: ekspertai privalo deklaruoti privačius interesus ir aplinkybes, galinčias kelti interesų konfliktą, o tokioms aplinkybėms paaiškėjus – nedelsdami informuoti Fondą ir nusišalinti nuo atitinkamų paraiškų vertinimo. Ekspertui šios pareigos nevykdant, jis gali būti nušalinamas nuo vertinimo.

Reglamente nustatytos ir ekspertų pareigos bei atsakomybė: ekspertai privalo laiku įvertinti paraiškas, pateikti motyvuotas išvadas, dalyvauti posėdžiuose, pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Už pareigų nevykdymą, nešališkumo ar konfidencialumo pažeidimus ekspertas gali būti pašalintas iš ekspertų sąrašo, o už reikšmingus pažeidimus – tam tikrą laikotarpį neįtraukiamas į ekspertų grupes.

Ekspertinių paslaugų kokybės kontrolė užtikrinama per pareigą pateikti ne tik balus, bet ir motyvuotus komentarus. Fondo administracija tikrina, ar vertinimai atitinka nustatytus reikalavimus, nustačius trūkumų, ekspertui nustatomas terminas juos ištaisyti, o neištaisyti ar esmingų pažeidimų turintys vertinimai gali būti neįskaityti.

Fondo administracija taip pat stebi ekspertų darbą pagal objektyvius rodiklius, įskaitant vertinimų išsamumą ir pagrįstumą, terminų laikymąsi, dalyvavimą posėdžiuose, nešališkumo, konfidencialumo ir etikos reikalavimų laikymąsi. Kilus pagrįstų abejonių dėl eksperto veiklos, gali būti atliekamas patikrinimas, o pasitvirtinus pažeidimams taikomos Reglamente numatytos pasekmės.

Atsižvelgiant į tai, siūlyme nurodyti ekspertų skyrimo, rezervinio mechanizmo, ekspertų veiklos kokybės vertinimo ir atsakomybės elementai iš esmės jau yra reglamentuoti. Galiojantis reguliavimas sudaro vientisą ekspertų darbo kontrolės sistemą, apimančią kompetencijomis grįstą paskyrimą, pakeitimo galimybę, interesų konfliktų prevenciją, motyvuoto vertinimo reikalavimą, administracinę vertinimų patikrą ir atsakomybę už pažeidimus.

Toks modelis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, skaidrumo, proporcingumo ir efektyvumo principus, nes ekspertų veikla vertinama pagal iš anksto nustatytus, patikrinamus ir visiems ekspertams vienodai taikomus kriterijus, o kontrolės priemonės siejamos su konkrečiais pažeidimais ar darbo kokybės trūkumais.

Todėl papildomo reguliavimo kūrimas tais pačiais klausimais šiuo metu būtų perteklinis, dubliuotų galiojančias Reglamento nuostatas ir didintų administracinę naštą. Prioritetas turėtų būti teikiamas nuosekliam esamų nuostatų taikymui, jų praktinei stebėsenai ir tiksliniam patikslinimui, jeigu tokį poreikį parodytų praktika.

Praktinis šių nuostatų taikymas gali būti toliau stiprinamas: numatant periodines ekspertų veiklos apžvalgas po konkurso ar metiniu periodiškumu, apibendrinant ekspertų darbo rezultatus, dažniausiai pasitaikančius trūkumus ir gerąją praktiką, taip pat taikant vidinius rodiklius, susijusius su vertinimų pateikimu laiku, taisymų poreikiu, dalyvavimu posėdžiuose ir vertinimų motyvavimo kokybe: 2027 m. II ketvirtį.

Pažymėtina, kad Fondo ekspertų kandidatų vertinimas, atsižvelgiant į STT pateiktus pasiūlymus, jau yra patikslintas Fondo tarybos 2026 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 06 patvirtintame Ekspertų atrankos apraše.

Apraše įtvirtinta objektyvi kandidatų vertinimo balais sistema: Tarybos nariai pretendentus vertina pagal patvirtintą „Vertinimo balų aprašą“, skirdami nuo 1 iki 10 balų, o į ekspertų sąrašą gali būti įtraukiami tik ne mažiau kaip 7 balų vidurkį surinkę pretendentai. Taigi kandidatų tinkamumas grindžiamas aiškiais, kiekybiškai išreikštais ir visiems vienodai taikomais kriterijais.

Apraše taip pat aiškiai reglamentuotas administracinės atitikties vertinimas ir trūkumų šalinimo tvarka. Nustačiusi dokumentų trūkumą, Fondo administracija vieną kartą informuoja pretendentą elektroniniu paštu ir nustato ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą trūkumui pašalinti. Trūkumų nepašalinus, Fondo direktorius priima motyvuotą sprendimą dokumentų nesvarstyti, o pretendentas per 3 darbo dienas informuojamas apie sprendimo priežastis ir apskundimo tvarką.

Sprendimai dėl pretendentų įtraukimo ar neįtraukimo į ekspertų sąrašą yra grindžiami administracinės atitikties rezultatais ir surinktu balų vidurkiu, o pretendentams pateikiama informacija apie jų vertinimo rezultatą. Toks reguliavimas užtikrina aiškius kandidatų tinkamumo rodiklius, trūkumų šalinimo terminus, motyvuotą sprendimų priėmimą ir pakankamą grįžtamąjį ryšį pretendentams.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad STT pasiūlymas dėl aiškių kandidatų vertinimo rodiklių, trūkumų šalinimo terminų ir sprendimų motyvavimo iš esmės yra įgyvendintas.

Pažymėtina, kad Fondo ekspertų atrankos apraše, patvirtintame Fondo tarybos 2026 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 06, jau yra nustatyti mechanizmai, leidžiantys patikrinti pretendentų atitiktį nustatytiems reikalavimams.

Apraše nustatyta, kad pretendentai privalo pateikti anketą, gyvenimo aprašymą ir išsilavinimą patvirtinančius dokumentus. Fondo administracija turi teisę prašyti pretendentų pateikti papildomus dokumentus ir (ar) paaiškinimus dėl anketoje nurodytos informacijos.

Šios nuostatos sudaro pakankamą teisinį pagrindą Fondo administracijai vertinti pretendentų administracinę atitiktį, tikrinti jų pateiktos informacijos pagrįstumą ir, esant neaiškumams, prašyti papildomų duomenų. Vertinimas atliekamas remiantis pretendentų pateiktais dokumentais, Fondo turimais duomenimis ir kitais teisėtai prieinamais informacijos šaltiniais.

Fondas, tvarkydamas ar prašydamas papildomų asmens duomenų, privalo turėti aiškų teisinį pagrindą ir laikytis proporcingumo principo. Pretendentas atsako už Fondui pateiktų duomenų teisingumą, tikslumą ir išsamumą, o už žinomai neteisingų, melagingų ar klaidinančių duomenų pateikimą gali būti taikoma teisės aktuose nustatyta atsakomybė.

Siūlymas iš esmės jau įgyvendintas. Apraše yra nustatyta Fondo teisė reikalauti iš pretendentų jų patirtį, išsilavinimą ir kitą reikšmingą informaciją pagrindžiančių dokumentų, taip pat prašyti papildomų paaiškinimų. Šios nuostatos suteikia Fondo administracijai pakankamus teisinius įrankius atlikti administracinės atitikties vertinimą, remiantis pretendentų pateiktais dokumentais, Fondo turimais duomenimis ir kitais teisėtai prieinamais informacijos šaltiniais.

Fondas, įvertinęs STT pasiūlymą viešinti kiekvienos programos paraiškas vertinusios ekspertų darbo grupės sudėtį kartu su finansavimo rezultatais, šiam siūlymui nepritaria. Fondo vertinimu, toks viešinimas nėra būtinas skaidrumo tikslui pasiekti ir neatitiktų proporcingumo principo.

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme ir Fondo vidaus teisės aktuose įtvirtintą finansavimo modelį paraiškų vertinimas grindžiamas ekspertiniu vertinimu, ekspertų nepriklausomumu, nešališkumu, konfidencialumu ir interesų konfliktų prevencija. Atsižvelgiant į santykinai siaurą medijų lauko ekspertų bei pareiškėjų ratą, konkrečių ekspertų tapatybių susiejimas su konkrečių programų ar paraiškų vertinimu galėtų sudaryti prielaidas tiesioginiam ar netiesioginiam poveikiui ekspertams, spaudimui ar reputacinėms pasekmėms, taip pat galėtų neigiamai paveikti ekspertinio vertinimo nepriklausomumą ir kokybę.

Finansavimo proceso viešumas ir atskaitomybė užtikrinami kitomis, mažiau ekspertų nepriklausomumą ir asmens duomenų apsaugą ribojančiomis priemonėmis: viešinami finansavimo rezultatai, taikomi vertinimo kriterijai, balų vidurkiai ir apibendrintos ekspertų išvados, taip pat taikomi interesų deklaravimo, nusišalinimo, konfidencialumo, ekspertų darbo stebėsenos ir kontrolės mechanizmai. Šios priemonės leidžia pagrįsti priimtus sprendimus ir užtikrinti jų kontrolę neatskleidžiant konkrečių ekspertų tapatybės visuomenei.

Ekspertų darbo grupių sudėties neviešinimas nėra skirtas riboti sprendimų priėmimo skaidrumą ar kontrolę. Kompetentingoms institucijoms, turinčioms teisėtą pagrindą ir vykdančioms kontrolės, audito ar antikorupcinio vertinimo funkcijas, tokia informacija gali būti teikiama teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl kontrolės galimybė nėra eliminuojama, o įgyvendinama institucinėmis, ne viešo paskelbimo neribotam asmenų ratui priemonėmis.

Atsižvelgiant į tai, ekspertų darbo grupių sudėties viešinimas laikytinas pertekliniu ir neproporcingu, nes skaidrumo, atskaitomybės ir kontrolės tikslai gali būti pasiekti kitomis, mažiau ekspertų nepriklausomumą, nešališkumą, konfidencialumą ir asmens duomenų apsaugą ribojančiomis priemonėmis.

Periodinis vertinimas atliekamas prieš kiekvieną ekspertų grupės sudarymą, taip pat ekspertų kadencijos metu gavus naują informaciją ar kilus pagrįstų abejonių.

Fondas pažymi, kad ekspertų atitikties nustatytiems teisės aktų reikalavimams tikrinimas ir viešųjų bei privačių interesų derinimo kontrolė jau yra integruoti į ekspertų atrankos, paskyrimo ir veiklos priežiūros procesus. Šios priemonės taikomos tiek pradiniame ekspertų atrankos etape, tiek visos ekspertų kadencijos metu, taip pat prieš sudarant ekspertų grupes konkretiems konkursams.

Pretendentai į ekspertus privalo atitikti teisės aktuose nustatytus nepriekaištingos reputacijos, išsilavinimo ir profesinės patirties reikalavimus. Prieš pradėdami eksperto veiklą, jie privalo pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą, taip pat deklaruoti privačius interesus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka. Ekspertai taip pat įpareigoti nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, informuoti Fondą apie anketoje nurodytos informacijos pasikeitimus.

Fondo administracija visos ekspertų kadencijos metu vykdo ekspertų veiklos stebėseną ir vertina aplinkybes, galinčias turėti reikšmės jų nešališkumui ar atitikčiai nustatytiems reikalavimams. Prieš kiekvieną konkursą, sudarant ekspertų grupes, papildomai vertinamos galimos ekspertų sąsajos su pareiškėjais ar projektais. Ekspertai, kurių dalyvavimas galėtų kelti interesų konflikto riziką, į konkrečios programos paraiškų vertinimą nėra skiriami arba privalo nusišalinti.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Fondas taiko nuoseklų, kelių etapų ekspertų atitikties bei interesų konfliktų prevencijos mechanizmą. Jis apima pradinę ekspertų atranką, privalomas deklaravimo ir konfidencialumo pareigas, nuolatinę kadencijos laikotarpio stebėseną ir papildomą patikrą prieš kiekvieną finansavimo konkursą. Šių priemonių visuma užtikrina, kad ekspertų veikla būtų vykdoma skaidriai, nešališkai ir laikantis teisės aktų reikalavimų.

13. Paraiškų vertinimo rezultatus fiksuoti administracinės atitikties vertinimo pavyzdiniuose lapuose (angl. checklist) ir užtikrinti, kad kiekvienoje programoje administracinės atitikties vertinimą atliktų mažiausiai du Fondo darbuotojai, turintys prieigą prie funkcijoms atlikti reikalingų informacinių išteklių.

Fondo administracija yra parengusi pavyzdinį administracinės atitikties vertinimo lapą, taikomą visų programų paraiškų administracinei patikrai. Jame kiekvieno nustatyto reikalavimo atitiktis fiksuojama standartizuotai, pažymint, ar paraiška atitinka konkretų kriterijų. Toks vertinimo fiksavimas užtikrina vienodą paraiškų tikrinimo praktiką, aiškų vertinimo kriterijų atsekamumą ir sudaro dokumentinį pagrindą vėlesnei kontrolei ar auditui. Todėl administracinės atitikties rezultatų fiksavimo patikros lapuose priemonė Fonde jau yra įgyvendinta ir taikoma praktikoje.

Dėl siūlymo kiekvienos programos administracinės atitikties vertinimui skirti mažiausiai du darbuotojus Fondas pažymi, kad patikros kokybė ir sprendimų pagrįstumas jau užtikrinami taikant rizika grįstą vidinės kontrolės modelį. Neaiškūs, ginčytini ar nestandartiniai atvejai nėra sprendžiami vieno asmens nuožiūra – jie aptariami projektų vadovų komandoje, prireikus dalyvaujant Fondo teisininkui. Tokiu būdu „keturių akių“ principas funkciškai taikomas tais atvejais, kai jis objektyviai reikalingas.

Privalomas dviejų darbuotojų dalyvavimas kiekvienoje administracinės atitikties patikroje šiuo metu būtų perteklinis ir neproporcingas, nes reikštų visų patikrų dubliavimą, įskaitant aiškius ir rizikos nekeliančius atvejus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais proporcingumo ir efektyvumo principais, administracinės priemonės turi būti būtinos siekiamam tikslui pasiekti, o ištekliai – naudojami racionaliai. Todėl papildomi žmogiškieji ištekliai turėtų būti pasitelkiami pagal poreikį, o ne mechaniškai kiekvienai paraiškai.

Atsižvelgiant į tai, siūlymui pritartina iš dalies: Fondas ir toliau taikys kolegialaus vertinimo bei vidinės kontrolės mechanizmus rizikingais, neaiškiais ar ginčytinais atvejais, tačiau šiuo metu nemato pagrindo įtvirtinti privalomo dviejų darbuotojų modelio kiekvienos paraiškos administracinės atitikties patikrai. Tokio modelio poreikis galėtų būti vertinamas ateityje, jeigu reikšmingai padidėtų paraiškų skaičius, patikrų sudėtingumas ar turimi administraciniai ištekliai.

Fondas iš esmės pritaria tikslui užtikrinti nuoseklų vertinamųjų kategorijų aiškinimą ir taikymą, tačiau pažymi, kad tokios sąvokos kaip „žurnalistas“, „tiriamoji žurnalistika“, „tyrimas“, „kultūra“ ar „kultūros periodinis leidinys“ turėtų būti kiek įmanoma aiškiau apibrėžtos ir detalizuotos Fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklėse (toliau – Taisyklės) ar kituose taikytinuose teisės aktuose. Aiškus sąvokų įtvirtinimas norminiame reguliavime sudarytų prielaidas vienodam jų taikymui, mažintų interpretacijų riziką ir užtikrintų didesnį teisinį tikrumą pareiškėjams bei sprendimus priimantiems subjektams.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad klausimai, susiję su paraiškų turinio vertinimu ir vertinamųjų kategorijų taikymu konkrečiam projektui, pagal savo pobūdį priskirtini ekspertinio vertinimo sričiai. Fondo administracija, vykdydama jai priskirtas funkcijas, pasisako Taisyklių nuostatų taikymo, tačiau neperima ekspertams priskirtos kompetencijos vertinti projekto turinio, jo atitikties programos tikslams, tematikai, žanrui ar kitoms kokybinėms aplinkybėms. Ar konkretus projektas atitinka atitinkamą vertinamąją kategoriją, turi pasisakyti paraiškas vertinantys ekspertai, vadovaudamiesi teisės aktuose, Taisyklėse ir konkurso sąlygose nustatytais kriterijais.

Dėl siūlymo pasitelkti „rezervinius“ ar kitus Fondo ekspertus pažymėtina, kad Fondo vidaus reguliavime jau numatyti ekspertų pakeitimo ir papildomo pasitelkimo mechanizmai tais atvejais, kai tai būtina dėl interesų konflikto, nusišalinimo, objektyvaus negalėjimo atlikti vertinimo ar kitų procedūrinių priežasčių. Tačiau toks mechanizmas neturėtų būti suprantamas kaip papildomas paralelinis ginčytinų sąvokų aiškinimo institutas ar kaip ekspertinio vertinimo rezultatų pervertinimo procedūra vien dėl pareiškėjo nesutikimo su ekspertų išvadomis. Priešingu atveju kiltų rizika pažeisti ekspertinio vertinimo nepriklausomumo, procedūrų aiškumo ir sprendimų stabilumo principus.

Dėl išorės ekspertų pasitelkimo pažymėtina, kad galiojantis Fondo veiklos reguliavimas nenumato bendros pareigos ar savarankiško mechanizmo kiekvienu diskutuotinu vertinamųjų kategorijų taikymo atveju pasitelkti išorės ekspertus. Išorės ekspertų pasitelkimas, jeigu toks poreikis būtų nustatytas, turėtų būti aiškiai reglamentuotas teisės aktuose, apibrėžiant jų atrankos, nešališkumo, atsakomybės, funkcijų ir santykio su Fondo ekspertų vertinimu tvarką. Nesant tokio reguliavimo, išorės ekspertų pasitelkimas kiekvienu ginčytinu atveju galėtų sukurti procedūrinį neapibrėžtumą, dubliuoti Fondo ekspertų funkcijas ir lemti neproporcingą administracinę naštą.

Fondas taip pat pažymi, kad viešosios konsultacijos pareiškėjams jau yra teikiamos Fondo interneto svetainėje skelbiamoje dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje, taip pat kitais Fondo pasirinktais informavimo būdais. Ši praktika leidžia pareiškėjams iš anksto susipažinti su Fondo administracijos pozicija dėl Taisyklių taikymo, administracinių reikalavimų ir dažniausiai praktikoje kylančių klausimų. Fondas ir toliau laikysis nuoseklios konsultavimo praktikos bei, esant poreikiui, svarstys DUK skilties papildymą tais klausimais, kurie yra bendro pobūdžio, aktualūs platesniam pareiškėjų ratui ir gali būti paaiškinti neperžengiant Fondo administracijos kompetencijos ribų.

Kartu pabrėžtina, kad viešos konsultacijos negali pakeisti individualaus paraiškų ekspertinio vertinimo ir negali būti naudojamos kaip išankstinis konkretaus projekto turinio atitikties patvirtinimas. Fondo administracijos paaiškinimai yra skirti Taisyklių nuostatų taikymo ir procedūrinių aspektų aiškinimui, o turinio vertinimas, įskaitant vertinamųjų kategorijų taikymą konkrečiai paraiškai, išlieka ekspertų kompetencija. Tokiu būdu užtikrinamas tinkamas funkcijų atskyrimas, ekspertinio vertinimo nepriklausomumas ir nuoseklus Fondo veiklos principų taikymas.

Atsižvelgiant į tai, Fondo vertinimu, siūlymas gali būti įgyvendinamas tiek, kiek jis susijęs su nuoseklesniu Taisyklių nuostatų aiškinimu, DUK skilties papildymu ir poreikiu tikslinti pačias sąvokas Taisyklėse. Tačiau siūlymui dėl išorės ekspertų pasitelkimo kiekvienu diskutuotinu atveju ar dėl papildomo ekspertinio pervertinimo mechanizmo pritartina tik iš dalies, kadangi toks reguliavimas turėtų būti aiškiai nustatytas teisės aktuose ir negali paneigti Fondo ekspertams priskirtos turinio vertinimo kompetencijos.

Fondas, įvertinęs siūlymą įteisinti galimybę Kultūros ministerijos, kaip Fondo dalininko atstovo, deleguotiems atstovams stebėtojo teisėmis dalyvauti Fondo tarybos posėdžiuose, pažymi, kad toks siūlymas turi būti vertinamas sistemiškai, atsižvelgiant į Fondo steigimo modelį, Fondo Tarybos kompetenciją, jos savarankiškumo principą ir galiojančiame reguliavime jau nustatytas dalininkų dalyvavimo bei kontrolės formas. Steigiant Fondą buvo pasirinktas toks institucinės sąrangos modelis, kuriuo Kultūros ministerijos, kaip Fondo dalininkės, vaidmuo buvo atribotas nuo tiesioginio dalyvavimo Fondo Tarybos sudėtyje ir einamųjų Tarybos sprendimų priėmimo procese. Toks modelis nėra atsitiktinis – juo siekta užtikrinti Fondo tarybos nepriklausomumą, savarankiškumą ir apsaugą nuo galimo politinio ar administracinio poveikio priimant sprendimus dėl medijų finansavimo politikos, programų rengimo ir finansavimo procesų organizavimo.

Pažymėtina, kad Kultūros ministerijos atstovai nėra įtraukti į Fondo tarybos sudėtį, todėl nuolatinis ministerijos deleguotų atstovų dalyvavimas Tarybos posėdžiuose, net ir stebėtojo teisėmis, turėtų būti vertinamas sistemiškai – kaip galintis keisti iki šiol įtvirtintą valdysenos pusiausvyrą ir kelti abejonių dėl Tarybos sprendimų priėmimo proceso savarankiškumo. Tarybos nepriklausomumas yra viena iš esminių prielaidų užtikrinti, kad sprendimai dėl finansavimo krypčių, programų ir ekspertinio vertinimo organizavimo būtų priimami nešališkai, remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais ir viešojo intereso apsaugos tikslais.

Kartu pažymėtina, kad galiojantis Fondo veiklos modelis jau numato pakankamus Fondo veiklos priežiūros, kontrolės ir dalininkų dalyvavimo mechanizmus. Fondo dalininkai pagal jiems priskirtą kompetenciją tvirtina naujas programas, parengtas Fondo tarybos, ekspertų darbo reglamentą, vertina Fondo ir Fondo direktoriaus veiklą, tvirtina Fondo sąmatą, Taisyklės tvirtinamos Kultūros ministro įsakymu. Šios priemonės sudaro esmines institucinės kontrolės grandis, leidžiančias Kultūros ministerijai ir kitiems dalininkams dalyvauti formuojant Fondo veiklos reguliavimo pagrindus, vertinti siūlomus sprendimus ir užtikrinti, kad Fondo veikla atitiktų teisės aktų reikalavimus bei viešąjį interesą.

Dalininkų dalyvavimo ir institucinės kontrolės mechanizmai yra stiprinami ir ekspertų atrankos procese. Fondo ekspertų atrankos apraše yra įtvirtinta nuostata, pagal kurią Fondo dalininkų atstovai gali dalyvauti ekspertų atrankos procese stebėtojo teisėmis. Tokiu būdu dalininkams sudaroma galimybė stebėti vieną iš esminių Fondo veiklos procesų – ekspertų atranką, kuri turi tiesioginę reikšmę vėlesniam paraiškų vertinimo skaidrumui, nešališkumui ir kokybei. Ši nuostata papildomai patvirtina, kad galiojantis reguliavimas jau numato subalansuotas dalininkų dalyvavimo formas, neperžengiant Tarybos nepriklausomumo ribų ir nesudarant prielaidų tiesioginiam dalininko atstovų dalyvavimui Tarybos sprendimų priėmimo procese.

Esamas reguliavimas užtikrina pakankamą ir proporcingą kontrolės mechanizmą, kartu nepaneigdamas Fondo tarybos nepriklausomumo. Tarybos sprendimų priėmimo procesas turi išlikti savarankiškas, o dalininkų ir Kultūros ministerijos kontrolės funkcijos turėtų būti įgyvendinamos per teisės aktuose aiškiai nustatytus instrumentus – programų, ekspertų darbo reglamento ir Taisyklių tvirtinimą, dalyvavimą ekspertų atrankos procese stebėtojo teisėmis, taip pat per teisės aktuose numatytą Fondo veiklos atskaitomybę.

Nepritarta nuolatiniam Kultūros ministerijos deleguotų atstovų dalyvavimui Fondo tarybos posėdžiuose kaip bendrai taisyklei, kadangi galiojantis reguliavimas jau numato pakankamus dalininkų ir Kultūros ministerijos dalyvavimo, priežiūros bei kontrolės mechanizmus.

Fondas pritaria siekiui didinti Tarybos sprendimų viešumą ir aiškumą, todėl skelbiama informacija apie Tarybos sprendimus papildyta Tarybos sprendimo priėmimo data.

Viešinamos informacijos apimtis turi atitikti Taisyklėse nustatytą paraiškų vertinimo ir pareiškėjų informavimo tvarką, pareiškėjų teisėtų interesų, asmens duomenų apsaugos, konfidencialumo, ekspertinio vertinimo nepriklausomumo ir proporcingumo principus.

Paraiškose pateikiama informacija apie projekto idėją, turinį, veiklos modelį, sąmatą ar kitus pareiškėjo veiklos duomenis gali turėti kūrybinę, profesinę ar komercinę vertę. Todėl nefinansuotų projektų aprašymų viešinimas bendra tvarka galėtų nepagrįstai atskleisti neįgyvendintas projektų idėjas tretiesiems asmenims ir apriboti pareiškėjų galimybę jas patobulinti bei pakartotinai teikti ateities konkursuose.

Pareiškėjo teisė gauti informaciją apie savo projekto vertinimą užtikrinama Taisyklių 69 punkte nustatyta individualaus informavimo tvarka.

Nepritarta ekspertų grupių sudėčių ir kiekvienai paraiškai skirtų ekspertų siūlymų viešinimui. Ekspertų siūlymai yra ekspertinio vertinimo proceso dalis, o galutinį sprendimą dėl finansavimo priima Fondo taryba. Todėl tokių duomenų viešinimas galėtų sudaryti klaidingą įspūdį, kad ekspertų siūlymai yra galutiniai sprendimai dėl finansavimo, taip pat didinti spaudimo ekspertams riziką.

Pritarta Tarybos sprendimų viešinimo aiškumo didinimui, tačiau nepritarta nefinansuotų projektų aprašymų, individualių vertinimo motyvų, ekspertų grupių sudėčių ir kiekvienai paraiškai skirtų ekspertų siūlymų viešinimui.

Tačiau siūlymas atlikti pilnos apimties I ir V programų veiklų bei projektų stebėseną ir viešai skelbti individualius jos rezultatus turi būti vertinamas atsižvelgiant į proporcingumo, administracinės naštos, turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, pareiškėjų teisėtų interesų apsaugos, konfidencialumo ir ekspertinio vertinimo nepriklausomumo principus. Tokios apimties stebėsena pareikalautų papildomų ekspertinių paslaugų, kurios turėtų būti perkamos ir apmokamos atskirai, taip pat papildomo administracinio koordinavimo, pareiškėjų paaiškinimų ar pastabų nagrinėjimo ir galimų ginčų administravimo. Atsižvelgiant į tai, kad Fondo biudžete tokios apimties stebėsenai reikalingos lėšos nėra numatytos, o Fondo turimi finansiniai ir žmogiškieji ištekliai yra riboti, šiuo metu vykdyti tokio masto stebėsenos Fondas negali.

Stebėsenos rezultatai, kai vertinamas projekto turinys, kokybė, rezultatai, poveikis ar atitiktis finansavimo tikslams, savo pobūdžiu yra artimi ekspertinio vertinimo išvadoms. Todėl individualių stebėsenos rezultatų viešinimas sukeltų neproporcingų pasekmių pareiškėjams, įskaitant reputacinę žalą, ypač tais atvejais, kai pareiškėjas su vertinimu nesutinka ar turi teisę pateikti paaiškinimus. Tokią informaciją Fondo administracija teikia konkrečiam pareiškėjui, Tarybai ir ekspertams, siekiant gerinti projektų įgyvendinimo ir finansavimo procesus.

Atsižvelgiant į tai, Fondas pagal turimus išteklius gali tęsti ar plėtoti rizika grįstą, atrankinę arba apibendrintą projektų stebėseną, o viešai skelbti tik apibendrintą, nuasmenintą ir su konkrečiais pareiškėjais nesusietą informaciją apie bendras tendencijas, dažniausiai nustatomus trūkumus, gerąją praktiką ar rekomendacijas ateities konkursams.

Fondas pritaria poreikiui aiškiau reglamentuoti finansuojamų projektų stebėsenos atlikimo tvarką, įskaitant stebėsenos tikslus, kriterijus, rezultatų fiksavimą ir jų naudojimą finansavimo proceso tobulinimui. Fondas jau taiko standartinę stebėsenos formą, pagal kurią ekspertai atlieka finansuotų projektų stebėseną ir vertina projekto veiklų įgyvendinimą, rezultatų kokybę, atitiktį finansavimo tikslams ir kitus reikšmingus aspektus.

Stebėsenos rezultatų susiejimas su tolesnio finansavimo gavimo galimybėmis galimas tik esant aiškiam, proporcingam ir visiems pareiškėjams vienodai taikomam teisiniam reguliavimui. Jeigu stebėsenos rezultatai būtų laikomi būsimo finansavimo vertinimo kriterijumi, tokia stebėsena turėtų būti atliekama ne pasirinktinai, o visiems projektams, siekiant užtikrinti pareiškėjų lygiateisiškumą, skaidrumą ir teisėtų lūkesčių apsaugą.

Šiuo metu tokio masto sisteminei stebėsenai Fondas neturi pakankamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių. Stebėseną atliekantys ekspertai turėtų būti pasitelkiami ir jų paslaugos apmokamos atskirai, o Fondo biudžete tokios apimties stebėsenai reikalingos lėšos nėra numatytos. Todėl visų atitinkamų projektų stebėsenos susiejimas su tolesnio finansavimo galimybėmis šiuo metu būtų neproporcingas ir praktiškai neįgyvendinamas.

Pažymėtina, kad stebėsenos išvados, kai vertinama projekto turinio kokybė, rezultatai, poveikis ar atitiktis finansavimo tikslams, savo pobūdžiu yra ekspertinio vertinimo rezultatas. Todėl, prieš nustatant jų reikšmę būsimiems finansavimo sprendimams, būtina aiškiai reglamentuoti pareiškėjų teisę susipažinti su stebėsenos išvadomis, pateikti paaiškinimus ar pastabas ir nustatyti tokių pastabų nagrinėjimo tvarką.

Atsižvelgiant į tai, pritarta stebėsenos atlikimo tvarkos aiškesniam reglamentavimui ir viešam pačios tvarkos paskelbimui. Tačiau stebėsenos rezultatų susiejimas su tolesnio finansavimo gavimo galimybėmis galimas tik nustačius aiškų teisinį pagrindą, pakankamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius bei pareiškėjų teisių apsaugos mechanizmus. Individualūs stebėsenos rezultatai neturėtų būti viešinami bendra tvarka, viešai galėtų būti skelbiama tik apibendrinta, nuasmeninta ir su konkrečiais pareiškėjais nesusieta informacija apie bendras stebėsenos tendencijas, nustatomus trūkumus, gerąją praktiką ar rekomendacijas.

Tačiau orientaciniai vieneto kaštai negali būti laikomi fiksuotais ar privalomais įkainiais ir negali pakeisti individualaus paraiškos vertinimo. Projekto turinys, apimtis, žanras, sudėtingumas, tikslinė auditorija, sklaidos mastas, kūrybinio ar tiriamojo darbo intensyvumas, sąnaudų struktūra ir kitos objektyvios aplinkybės gali lemti skirtingą tinkamų finansuoti išlaidų dydį. Todėl mechaninis vienodų įkainių taikymas visoms paraiškoms neatitinka individualaus ekspertinio vertinimo, proporcingumo ir sprendimų pagrįstumo principų.

Orientacinių kaštų taikymas būtų galimas tik parengus aiškią ir pagrįstą metodiką, kurioje būtų nustatyti duomenų šaltiniai, įkainių atnaujinimo periodiškumas, skirtingų turinio vienetų, paprogramių ir viešosios informacijos priemonių rūšių diferencijavimo kriterijai. Nesant tokios metodikos, orientaciniai dydžiai keltų pareiškėjų lygiateisiškumo ir sprendimų pagrįstumo klausimų.

Dėl siūlymo ekspertų ir Tarybos posėdžių protokoluose nurodyti apytikslę, vidutiniais rinkos įkainiais apskaičiuotą projekto sumą pažymėtina, kad tokia suma galėtų būti naudojama tik kaip papildomas sąmatos vertinimo orientyras, o ne kaip galutinis finansavimo dydis. Galutinis sprendimas dėl finansavimo priimamas individualiai, įvertinus paraiškos turinį, projekto apimtį, sąmatos pagrįstumą, ekspertų išvadas, Tarybos argumentus ir konkrečios programos biudžeto galimybes.

Fondo Taryba nustatys orientacinius vieneto kaštus, o Fondo administracija parengs jų taikymo metodiką. Orientaciniai kaštai bus naudojami tik kaip pagalbinė projekto sąmatos pagrįstumo vertinimo priemonė: 2026 m. IV ketvirtį.

Fondas pritaria siekiui aiškiau reglamentuoti sprendimų dėl projektų apimčių mažinimo tvarkos priėmimą ir stiprinti tokių sprendimų motyvavimą.

Pagal Ekspertų darbo reglamento 22 punktą ekspertų grupės sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame nurodomi vertinimo balų vidurkiai, apibendrintos motyvuotos ekspertų išvados, siūlomos skirti lėšų sumos, o pagal 22.10 papunktį – ir rekomendacijos dėl galimo projekto apimties sumažinimo. Todėl Taryba, svarstydama pareiškėjų prašymus sumažinti projekto apimtį, gali remtis ne tik paraiškoje nurodyta prašoma suma, bet ir ekspertų pateikta motyvuota rekomendacija dėl projekto apimties.

Fondo vertinimu, projekto apimties mažinimas negali būti grindžiamas vien formaliai nustatoma „tikrąja verte“ ar formaliu orientacinių įkainių taikymu. Kiekviena paraiška turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į projekto turinį, apimtį, žanrą, sudėtingumą, tikslinę auditoriją, sklaidos mastą, sąnaudų struktūrą, ekspertų išvadas ir konkrečios programos biudžeto galimybes. Orientaciniai rinkos įkainiai ar apytikslė projekto suma gali būti naudojami tik kaip pagalbinė sąmatos pagrįstumo vertinimo priemonė, bet negali pakeisti individualaus ekspertinio ir Tarybos vertinimo.

Siūlymui pritarta iš dalies: esamas Fondo reguliavimas jau numato ekspertų rekomendacijų dėl galimo projekto apimties sumažinimo pateikimą Fondo Tarybai. Nepritarta siūlymui projekto apimties mažinimą grįsti vien rinkos įkainiais nustatoma „tikrąja verte“.

Fondas pritaria siekiui užtikrinti, kad Turinio banko funkcinės galimybės ir struktūra sudarytų sąlygas veiksmingai visuomeninei kontrolei, skaidrumo ir atsekamumo principų įgyvendinimui. Turinio bankas yra sukurtas būtent šiam tikslui – užtikrinti finansuotų projektų rezultatų viešą prieinamumą, sudaryti galimybę visuomenei susipažinti su Fondo lėšomis sukurto turinio rezultatais ir vertinti viešųjų lėšų panaudojimo poveikį.

Turinio banke jau veikia funkcionalumai, leidžiantys identifikuoti ir rasti Fondo lėšomis finansuotą turinį, jį susieti su konkrečiais projektais, programomis ar finansavimo kryptimis, taip pat užtikrinti informacijos paiešką ir prieinamumą vartotojams. Tokiu būdu Turinio bankas sudaro sąlygas tiek visuomeninei kontrolei, tiek viešųjų lėšų panaudojimo atsekamumui.

Turinio banko funkcionalumų plėtra yra tęstinis procesas. Fondas nuolat vertina Turinio banko naudojimo praktiką, technines galimybes, vartotojų poreikius, todėl pagal turimus finansinius, techninius ir administracinius išteklius tobulina jo struktūrą, paieškos, filtravimo, informacijos pateikimo ir atsekamumo sprendimus.

Pasiūlymo tikslas iš esmės jau yra įgyvendintas: Turinio bankas turi pagrindinius funkcionalumus, reikalingus skaidrumui, viešumui ir visuomeninei kontrolei užtikrinti, o Fondas nuolat vykdo jo priežiūrą ir tobulinimą.

2. Kitos antikorupcinės pastabos

Fondas pritaria siūlymui diegti pažangią informacinę sistemą, užtikrinančią centralizuotą paraiškų, privalomų dokumentų, jų papildymų ir patikslinimų, paraiškų statusų, sprendimų motyvų, atmetimo priežasčių bei kitos reikšmingos informacijos tvarkymą. Tokia sistema sudarys sąlygas didinti finansavimo proceso skaidrumą, atsekamumą, auditą, pareiškėjų informavimo aiškumą ir efektyvesnį duomenų valdymą.

Fondas jau yra pradėjęs naujos paraiškų teikimo ir administravimo platformos kūrimo bei diegimo procesą. Numatoma, kad naujoji platforma pradės veikti šių metų rudenį ir bus naudojama paraiškoms teikti, dokumentams administruoti, komunikacijai su pareiškėjais vykdyti, ekspertiniam vertinimui organizuoti, Fondo tarybos sprendimams fiksuoti, taip pat veiksmų atsekamumui ir audito galimybėms užtikrinti.

Sistemos funkcionalumai bus plėtojami etapais, atsižvelgiant į turimus finansinius, techninius ir organizacinius išteklius, siekiant užtikrinti dokumentų atsekamumą, statusų aiškumą, sprendimų motyvų fiksavimą, valstybinės kalbos vartojimą, informacijos saugą ir, esant galimybėms, sąsajas su aktualiomis informacinėmis sistemomis ar registrais.