Ar jaunimas iš tiesų nebesidomi naujienomis? O gal problema slypi ne jaunimo požiūryje, bet pasikeitusiuose informacijos vartojimo įpročiuose? Šie klausimai aptarti Medijų rėmimo fondo surengtoje diskusijoje „Jaunimas ir naujienos: tarp panikos, stereotipų ir realybės“, vykusioje inovacijų ir technologijų festivalyje LOGIN.
Diskusijoje dalyvavo komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkė ir organizacijos „Mediasensus“ įkūrėja dr. Patricija Lenčiauskienė bei Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Umberto Masi. Pokalbį moderavo Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius.
Diskusijos metu buvo siekiama pažvelgti į jaunimo santykį su naujienomis ne per moralinės panikos ar nusistovėjusių stereotipų prizmę, bet remiantis tyrimais, praktine patirtimi ir realiu jaunų žmonių informacijos vartojimu.
Jaunimas domisi naujienomis, tačiau jas atranda kitaip
Pasak dr. Patricijos Lenčiauskienės, tyrusios 15–17 metų amžiaus jaunimo informacijos vartojimo įpročius, dažnai viešojoje erdvėje kartojamas teiginys, kad jaunimas nesidomi naujienomis, nėra tikslus.
„Jauniems žmonėms rūpi tai, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, tačiau naujienas jie pasiekia kitais kanalais nei ankstesnės kartos. Didelė dalis informacijos juos pasiekia per socialinius tinklus, o svarbiais informacijos šaltiniais tampa ne tik žurnalistai, bet ir visuomenininkai, nuomonės formuotojai bei kiti asmenys, su kuriais jie sieja savo tapatybę“, – pažymėjo mokslininkė.
Vis dėlto tyrimas atskleidė ir kitą svarbų aspektą – dalis jaunų žmonių, teigiančių, kad tradicinė žiniasklaida jiems neįdomi, dažnai neturi aiškaus supratimo, kuo profesionali žurnalistika skiriasi nuo socialiniuose tinkluose skleidžiamos informacijos. Tai rodo didelį medijų raštingumo ir pažinimo poreikį.
Socialiniai tinklai tapo pagrindiniais vartais į informaciją
Diskusijos dalyviai sutiko, kad šiandien socialiniai tinklai tapo pagrindine jaunimo informacijos vartojimo erdve. Kaip vieną svarbiausių platformų pašnekovai išskyrė „TikTok“.
Pasak Umberto Masi, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atliktos apklausos rodo, kad trys iš keturių jaunų žmonių lengviausiai pasiekiami būtent per šią platformą.
„Jeigu norime kalbėti su jaunimu, turime suprasti, kur jis yra. Informuodami jaunus žmones tais būdais, kurie mums atrodo įprasti ar teisingi, šiandien dažnai jų paprasčiausiai nebepasiekiame“, – teigė U. Masi.
Vis dėlto vien turinio perkėlimas į socialinius tinklus problemos neišsprendžia. Jaunų žmonių matomas turinys priklauso nuo algoritmų, todėl žiniasklaidai ir institucijoms tenka ieškoti naujų būdų užmegzti ryšį su auditorija ir išlaikyti jos dėmesį.
Kaip pasiekti jaunimą neprarandant žurnalistikos standartų?
Diskusijos metu daug dėmesio skirta klausimui, kaip profesionali žurnalistika gali prisitaikyti prie naujų informacijos vartojimo įpročių neprarasdama savo vertybių.
Pasak dr. P. Lenčiauskienės, kai kurios užsienio žiniasklaidos priemonės jau eksperimentuoja su naujais formatais ir turi žurnalistus, kurie naujienas pateikia jaunimui suprantama kalba bei forma. Vis dėlto toks procesas nėra paprastas.
Socialinių tinklų aplinkoje dominuoja trumpas, greitai vartojamas turinys, todėl žurnalistams tenka ieškoti pusiausvyros tarp informacijos tikslumo, konteksto ir auditorijos dėmesio.
„Svarbu eiti ten, kur yra jaunas žmogus, tačiau kartu išsaugoti profesionalios žurnalistikos principus. Net ir trumpesniu formatu pateikta patikima informacija yra geresnė alternatyva nei vien pramoginis ar nepatikrintas turinys“, – sakė mokslininkė.
Diskusijos dalyviai taip pat pabrėžė tiesioginio kontakto svarbą. Jauni žmonės, apsilankę žiniasklaidos redakcijose ir iš arti pamatę naujienų rengimo procesą, dažnai pradeda kitaip vertinti žurnalistų darbą ir profesionalios informacijos reikšmę.
Kaip ugdyti įprotį mokėti už kokybišką informaciją?
Aptariant jaunimo ir žiniasklaidos santykį, nemažai dėmesio skirta ir ekonominiam aspektui.
U. Masi atkreipė dėmesį, kad jaunimą domina svarbūs globalūs įvykiai, tačiau dalis kokybiško turinio jiems lieka neprieinama dėl mokamų prenumeratų.
Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius diskusijoje iškėlė idėją svarstyti lietuviškos žiniasklaidos prenumeratos kuponų jaunimui iniciatyvą.
Pasak jo, viena iš didėjančių problemų yra tai, kad auga karta, kuri nėra įpratusi mokėti už naujienas ir dažnai, susidūrusi su mokama turinio sienele, tiesiog pasirenka informacijos nebeskaityti.
„Jeigu norime išsaugoti stiprią, profesionalią ir nepriklausomą žiniasklaidą, turime galvoti ne tik apie medijų raštingumą, bet ir apie supratimą, kad kokybiška informacija turi vertę. Vienas iš galimų sprendimų galėtų būti prenumeratos kuponai, kurie leistų jaunimui susipažinti su profesionalios žiniasklaidos turiniu ir patirti jo vertę“, – sakė R. Iržikevičius.
Šiai idėjai pritarė ir diskusijos dalyviai, pabrėždami, kad praktinė pažintis su kokybiška žurnalistika gali būti vienas veiksmingiausių būdų ugdyti ilgalaikį santykį su patikima informacija.
Svarbiausia – ne platformos, o pasitikėjimas
Apibendrindami diskusiją pašnekovai sutarė, kad jaunimo ir naujienų santykis nėra toks paprastas, kaip dažnai vaizduojama viešojoje erdvėje.
Jaunimas nėra atsiribojęs nuo visuomenėje vykstančių procesų – jis tiesiog informaciją atranda, vertina ir vartoja kitaip nei ankstesnės kartos. Todėl pagrindinis iššūkis šiandien yra ne tik prisitaikyti prie naujų platformų, bet ir išsaugoti pasitikėjimą profesionalia žurnalistika.
„Problema nėra vien tai, kad keičiasi platformos ar formatai. Svarbiausia, kad kartu keičiasi ir būdai, kaip žmonės atranda informaciją, ją vertina ir nusprendžia, kuo pasitikėti. Todėl klausimas šiandien nėra, ar jaunimas domisi naujienomis. Kur kas svarbiau, kaip užtikrinsime, kad patikima, kokybiška ir profesionali informacija išliktų pasiekiama ir svarbi naujoms kartoms“, – diskusiją apibendrino Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius.
Diskusija parodė, kad kalbant apie jaunimą ir naujienas verta mažiau remtis stereotipais ir daugiau dėmesio skirti realiai jaunų žmonių patirčiai. Būtent nuo gebėjimo suprasti šiuos pokyčius priklausys, ar ateityje pavyks išlaikyti stiprią, visuomenei svarbią ir jauną auditoriją pasiekiančią žiniasklaidą.
