Dialogas su žiniasklaidos bendruomene ir jos poreikių supratimas yra svarbi Medijų rėmimo fondo veiklos dalis. Spalio 27 d. vykusiame susitikime su Pasaulio lietuvių bendruomenės Viešųjų ryšių komisijos pirmininke Aurelija Orlova ir Vokietijoje gyvenančia rašytoja, edukatore bei žurnaliste Jolita Zykute Fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius kalbėjosi apie tai, ko šiandien reikia diasporos žiniasklaidai, kad ji galėtų išlikti gyvybinga, stiprėti ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančios žiniasklaidos aplinkos.
Medijų rėmimo fondas siekia palaikyti nuolatinį dialogą su žiniasklaidos bendruomene, išgirsti skirtingų žiniasklaidos priemonių patirtis, problemas ir pasiūlymus. Fondui svarbu, kad jo finansavimo modeliai ir paramos priemonės, kiek tai leidžia Fondo kompetencija ir galimybės, keistųsi kartu su sparčiai besikeičiančia žiniasklaidos ekosistema. Diasporos žiniasklaida yra svarbi šio dialogo dalis.
„Fondo programose yra atskira poprogramė lietuvių diasporos žiniasklaidai. Tai savaime rodo, kad diasporos žiniasklaida mums yra svarbi. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie jos gyvavimo, nes šios žiniasklaidos reikšmė yra gerokai platesnė nei vien informacijos sklaida. Ji padeda išlaikyti lietuvišką tapatybę, kalbą ir bendruomeniškumą, stiprina užsienyje gyvenančių lietuvių ryšį su Lietuva“, – sako Medijų rėmimo fondo direktorius Ruslanas Iržikevičius.
Fondas ypač vertina tai, kad nemaža dalis diasporos žiniasklaidos gyvuoja žmonių asmeninės iniciatyvos ir pasiaukojimo dėka. Dažnu atveju lietuvišką žiniasklaidą užsienyje kuriantys žmonės šią veiklą vykdo savanoriškai, laisvu nuo savo pagrindinio darbo metu. Todėl susitikime daug dėmesio skirta klausimui, kaip padėti tokioms žiniasklaidos priemonėms išlikti, stiprėti ir prisitaikyti prie skaitmeninės aplinkos.
Diasporos atstovės atkreipė dėmesį, kad tradicinei lietuviškai spaudai užsienyje pastaraisiais metais kyla vis daugiau iššūkių. Žmogiškųjų ir finansinių išteklių stygius bei nepakankamas bendruomenių palaikymas prisideda prie to, kad veiklą nutraukia ir ilgą istoriją turinčios lietuvių žiniasklaidos priemonės. Tarp minėtų pavyzdžių – Kanados ir Australijos lietuvių laikraščiai.
Susitikime taip pat diskutuota apie galimybes stiprinti naujas diasporos žiniasklaidos iniciatyvas, interneto platformas ir svetaines. Medijų rėmimo fondas mato poreikį vertinti ne tik diasporos žiniasklaidos kuriamo turinio projektus, bet, pagal Fondo kompetenciją ir finansines galimybes, ieškoti būdų prisidėti ir prie infrastruktūros, būtinos šiam turiniui pasiekti auditoriją, pirmiausia interneto svetainių palaikymo ir vystymo.
Aptarta ir naujoji Medijų rėmimo fondo Visuomenės atsparumo programa. Diasporos žiniasklaida gali būti svarbi stiprinant užsienyje gyvenančių lietuvių informacinį atsparumą ir ryšį su Lietuva.
Atskira pokalbio tema buvo diasporos žiniasklaidos atstovavimas Medijų rėmimo fondo taryboje. Diasporos atstovės išsakė lūkestį, kad užsienyje veikiančios lietuviškos žiniasklaidos balsas ateityje galėtų būti tiesiogiai atstovaujamas Fondo taryboje. Fondas išklausė šį pasiūlymą ir vertina jį kaip svarbią platesnio dialogo apie diasporos žiniasklaidos poreikius ir jos atstovavimą dalį.
„Mums svarbu ne tik turėti diasporai skirtą finansavimo priemonę, bet ir girdėti pačią diasporos žiniasklaidos bendruomenę. Tokie susitikimai leidžia geriau suprasti realią situaciją ir iššūkius. Fondas yra atviras dialogui ir bendradarbiavimui. Žiniasklaidos aplinka keičiasi labai sparčiai, todėl turime būti pasirengę keistis kartu su ja ir ieškoti sprendimų, kurie geriausiai atlieptų šiandienos žiniasklaidos poreikius“, – pabrėžia Ruslanas Iržikevičius.
Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovės taip pat pristatė 2027 m. planuojamą Pasaulio lietuvių žiniasklaidos forumą. Aptartos galimos Medijų rėmimo fondo įsitraukimo galimybės, tarp jų Fondo finansavimo programų, paramos priemonių ir kitų diasporos žiniasklaidai aktualių galimybių pristatymas forumo dalyviams.
Medijų rėmimo fondas ir toliau sieks aktyvaus dialogo su diasporos žiniasklaida, kad Fondo turimos paramos priemonės kuo geriau atlieptų jos poreikius ir prisidėtų prie gyvybingos, profesionalios bei tvarios lietuviškos informacinės erdvės už Lietuvos ribų.
